Palangos miesto savivaldybės gyventojų demografinių ir sveikatos rodiklių pokyčiai

Palangos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vykdoma visuomenės sveikatos stebėsena leidžia įvertinti savivaldybės bendruomenės sveikatos būklę bei sveikatos rizikos veiksnius. Remiantis visuomenės sveikatos stebėsenos duomenimis, planuojamos ir įgyvendinamos savivaldybės visuomenės sveikatos stiprinimo priemonės, vykdoma stebėsenos duomenų sklaida, informuojami savivaldybės politikai bei siekiama užtikrinti efektyvų valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) bei savarankiškųjų visuomenės sveikatos priežiūros funkcijų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje.

Demografiniai (ilgėjanti gyvenimo trukmė; senėjanti populiacija) ir epidemiologiniai arba kiti sveikatos rodiklių (daugėjantis susirgimų skaičius ir kt.) pokyčiai reikalauja naujo požiūrio į sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų teikimą, ypač atkreipiant dėmesį į tai, kad senyvo amžiaus asmenims ir asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis, turėtų būti užtikrinamas įvairiapusių sveikatos priežiūros, psichologinių bei socialinių paslaugų teikimas.

Pateikiame pagrindinius ir apibendrintus statistinius duomenis apie Palangos miesto savivaldybės demografinius ir epidemiologinius rodiklius.

Demografiniai pokyčiai

Lyginant 2017-2016 m. laikotarpį Palangos miesto savivaldybėje gyventojų skaičius sumažėjo. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad savivaldybėje mažėja ir jaunų žmonių (14-29 m.) skaičius. Atliekant Palangos miesto savivaldybės 2016 m. visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklių analizę ir jų palyginimą su Lietuvos rodikliais, nustatyta, kad vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė savivaldybėje ilgėja. 2016 m. savivaldybės gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 77,5 metai, – tai 1,03 metais ilgesnė nei bendras Lietuvos vidurkis (74,9 metai). Tai reiškia, kad savivaldybės gyventojai senėja ir tai turi įtakos vis didėjančiam sergamumui lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis (kraujotakos sistemos ligos, onkologiniai susirgimai, II tipo cukrinis diabetas ir kt.), didėja poreikis sveikatos priežiūros paslaugoms, todėl tam būtina skirti ypatingą dėmesį  ir imtis veiksmingų priemonių užtikrinant tinkamą bei prieinamą sveikatos priežiūrą ir profilaktikos priemonių įgyvendinimą savivaldybėje.

Lėtinės neinfekcinės ligos

Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos 65 sesijoje „Lėtinių neinfekcinių ligų prevencija ir kontrolė“ priimtoje rezoliucijoje akcentuojama, jog būtina neatidėliojant imtis efektyvių priemonių siekiant sumažinti lėtinių neinfekcinių ligų paplitimą. Nuo šių ligų dažnai miršta jauni, darbingo amžiaus žmonės. Jos sukelia įvairaus amžiaus žmonių neįgalumą, lemia žmogaus gyvenimo kokybę.

Palangos miesto savivaldybėje daugėja, kai kurių lėtinių neinfekcinių ligų susirgimų ir mirčių skaičius. 2016 m. savivaldybės gyventojai daugiausia gyvenimo metų prarado dėl priešlaikinių mirčių, kurias lėmė: kraujotakos sistemos ligos (58,1 proc.), piktybiniai navikai (23,3 proc.) ir virškinimo sistemos sukeltos ligos (6,1 proc).

2016 m. savivaldybėje naujai susirgusių II tipo cukriniu diabetu asmenų bendras skaičius – 94. Pastebima, kad 2016 m. sergamumo II tipo cukriniu diabetu rodiklis Palangos miesto savivaldybėje (60,7/100 000 gyv.), kaip ir pastaraisiais metais, išlieka aukštesnis už Lietuvos rodiklį (45,6/100 000 gyv.). Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad iki 2030 metų diabetas taps 7-tąja dažniausia mirties priežastimi. Vis didėjantį sergamumą cukriniu diabetu lemia įvairūs faktoriai, tačiau vieni pagrindinių tai: mažas/nepakankamas fizinis aktyvumas, antsvoris/nutukimas, nesubalansuota mityba, socialiniai-ekonominiai sunkumai.

2016 Palangos m. sav. buvo užregistruoti 32 mirčių nuo cerebrovaskulinių ligų atvejai. Savivaldybės rodiklis (206,5/100 000 gyv.) yra didesnis už Lietuvos rodiklį (195,2/100 000 gyv.). 2016 m.  Palangos m. sav. buvo užregistruotos 52 mirtys nuo piktybinių navikų sukeltų susirgimų. 2016 m. Palangos m. sav. (23,2/100 000 mot.) buvo užregistruotas didesnis nei Lietuvoje (12,1/100 000 mot.) mirtingumas nuo gimdos kaklelio piktybinių navikų.

Onkologinių ligų profilaktika

Pastebimas nepakankamas gyventojų dalyvavimas nemokamose prevencinėse programose. 2016 m. moterų, dalyvavusių atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programoje rodiklis Palangos m. sav. (33 proc.) yra mažesnis 27 proc. už Lietuvos rodiklį (46,5 proc.). 2016 m. Palangos mieste 1 627 moteris dalyvavo gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programoje. Savivaldybės rodiklis (41,1 proc.) yra 23 proc. mažesnis už Lietuvos rodiklį (52,5 proc.). Visuomenės skatinimas dalyvauti profilaktinėse programose ir jų pačių įgalinimas rūpintis savo sveikata yra vienas iš svarbiausių prioritetų norint pasiekti teigiamų rezultatų ir sumažinti onkologinių susirgimų paplitimą savivaldybėje. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad reguliariai tikrinantis sveikatą galime išvengti ar sustabdyti tolimesnį ligos progresavimą.

Vaikų sergamumas

Vaikų sveikatos statistika skelbia, kad vaikai vis dažniau skundžiasi įvairiais sveikatos sutrikimais. Įvertinus 2016 m. Palangos ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose vaikų (0-6 m., 7-14 m., 15-17 m.) profilaktinių patikrinimų rezultatus, nustatyta, kad daugiausia diagnozuota regėjimo sutrikimų (33,5 proc.), deformuojančių dorsopatijų (11,3 proc.) ir skoliozės (6,6 proc.) sutrikimų. Mažiau – nenormalios laikysenos (1 proc.), klausos ir kalbos sutrikimų (0,8 proc.). Daugiausiai regėjimo sutrikimų nustatyta – 7-14 m. (13 proc.), deformuojančių dorsopatijų – 15-17 m. (7,2 proc.),  skoliozės – 15-17 m. (4,5 proc.) vaikams.

Informaciją parengė:

Eglė Blinstrubytė

Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė

Tel. 8 624 57998

El. p. stebesena@palangosvsb.lt