Palaikomojo gydymo ir slaugos paslauga: kas ir kaip ją gauna?
Lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, kuriems nereikia aktyvaus gydymo, tačiau norima palengvinti ligos simptomus, kartais reikalinga nuolatinė medicinos specialistų priežiūra, kurios neįmanoma užtikrinti namuose. Tada gali padėti palaikomasis gydymas ir slauga ligoninėje.
Kasmet apie 28 tūkst. Lietuvos gyventojų gauna palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugą gydymo įstaigose. Ji skirta bet kurio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, širdies, kepenų, inkstų nepakankamumu, komplikuotu cukriniu diabetu, onkologinėmis ligomis, taip pat negalintiems savęs apsitarnauti po sunkios ligos (pavyzdžiui, insulto, infarkto) ar traumos. Ši paslauga skiriama, jeigu yra aiški diagnozė, nereikia papildomų tyrimų, aktyvaus ligos gydymo ir negali būti taikoma medicininė reabilitacija.
Kai reikia nuolatinės specialistų priežiūros
„Į Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę arba specializuotą skyrių pacientai siunčiami, jei pagal specialų klausimyną jiems nustatomas didelis slaugos paslaugų poreikis. Pavyzdžiui, po to, kai pacientas gavo slaugos paslaugas namuose, bet tokia pagalba buvo neefektyvi. Šią paslaugą taip pat gali gauti žmonės, kuriems po gydymo ligoninėje reikia nuolatinės medicinos specialistų priežiūros gydymo įstaigoje, kad būtų galima pasirūpinti esminiais fiziologiniais poreikiais, taikyti simptominį gydymą ir slaugą, jei nepakanka slaugos namuose“, – paaiškina Valstybinės ligonių kasos Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė Diana Prochorova.
Ligonių kasos duomenimis, dažniausiai palaikomojo gydymo ir slaugos prireikia dėl smegenų kraujagyslių ligų (30 proc. atvejų), dėl įvairių medicininių priežasčių nepakankant slaugos paslaugų namuose (20 proc.), dėl kai kurių širdies ligų formų (16 proc.), psichikos sutrikimų, tokių kaip demencija, onkologinių ligų, klubo ir šlaunies sužalojimų ar kt.
Pagalbą teikia įvairūs specialistai
Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugą teikia specialistų komanda: gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, kineziterapeutas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas. Gydymo įstaiga gali skirti ir kitus sveikatos priežiūros specialistus. Paslauga užtikrinama visą parą.
Pasak D. Prochorovos, šie specialistai rūpinasi paciento kasdiene priežiūra, taiko priemones gyvenimo kokybei pagerinti ir ligos simptomams palengvinti. Įprastai malšina skausmą, prižiūri bendrą sveikatos būklę, žaizdas, atlieka pragulų profilaktiką, kineziterapijos ir kitas kasdienės slaugos procedūras, rūpinasi asmens higiena, organizuoja maitinimą. Gali atlikti laboratorinius kraujo tyrimus, elektrokardiografiją, kitus gydančio gydytojo skirtus tyrimus. Jeigu reikia, pacientas gali gauti ir antrinio lygio gydytojų specialistų konsultacijas.
Apmoka iki 4 mėnesių per metus
Palaikomąjį gydymą ir slaugą ligonių kasa apmoka iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo – pacientas papildomai mokėti neturi. Fondo lėšomis mokama už faktinį ligonio gydymo laiką, tačiau ne ilgesnį kaip 120 dienų per metus, skaičiuojant nuo gydymo pradžios.
Kiek laiko pacientas guli ligoninėje, priklauso nuo jo būklės, ligos eigos ir sunkumo. Kas 30 dienų paciento sveikatos būklė vertinama pildant slaugos paslaugų poreikio vertinimo klausimyną. Jei pagal jį slaugos paslaugų poreikis yra mažas arba vidutinis, pacientui pradedamas organizuoti ambulatorinių slaugos paslaugų teikimas namuose.
Paslaugą teikia per 90 įstaigų Lietuvoje
Siuntimą išrašo šeimos gydytojas arba pacientą gydantis gydytojas, kartu išrašydamas ir visus pacientui reikalingus kompensuojamuosius vaistus.
Slaugos ligoninę pacientas ar jo artimieji gali išsirinkti patys. Svarbiausia, kad gydymo įstaiga turėtų sutartį su ligonių kasa dėl palaikomojo gydymo ir slaugos. Šią ligonių kasos apmokamą paslaugą šiuo metu teikia 97 gydymo įstaigos. Jų sąrašą, pasirinkus paslaugą, galima rasti čia.
Palaikomajam gydymui ir slaugai kasmet skiriama vis daugiau fondo lėšų. 2022–2024 m. laikotarpiu skiriamų fondo lėšų suma šioms paslaugoms išaugo bemaž 52,4 proc., t. y. daugiau nei 45 mln. eurų. Šiemet iš fondo numatyta skirti daugiau nei 154 mln. eurų.
