Cukrinio diabeto kontrolė: kas kompensuojama pacientams?

Cukrinis diabetas – viena dažniausių lėtinių ligų, galinti sukelti sunkių komplikacijų. Kad privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti pacientai galėtų geriau ją kontroliuoti, jiems kompensuojami vaistai, medicinos pagalbos priemonės ir teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.

Nuo diagnostikos iki specialistų konsultacijų

Gera cukrinio diabeto prevencija ir priežiūra priklauso ne tik nuo šeimos gydytojo ir jo komandos paslaugų, bet ir nuo paties paciento rūpinimosi savo sveikata. Šeimos gydytojo ir jo komandos tikslas – padėti žmonėms kuo ilgiau išlikti sveikiems: skatinti sveiką gyvenseną, laiku pastebėti rizikos veiksnius, suteikti žinių apie ligą. Kadangi svarbu ligą nustatyti kuo anksčiau, gydytojas pagal tam tikrus kriterijus gali paskirti tyrimus net ir nesant cukrinio diabeto simptomų. Vykdydami ligų profilaktiką šeimos gydytojas ir slaugytojas periodiškai matuoja kraujospūdį, ūgį, svorį, atlieka kraujo, gliukozės ir cholesterolio kiekio kraujyje tyrimus.

Cukrinį diabetą diagnozuoja šeimos gydytojas, o prireikus pacientas siunčiamas pas endokrinologą. Vaikai, kuriems įtariamas arba diagnozuojamas cukrinis diabetas, siunčiami pas vaikų endokrinologą.

Pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, kuriems paskirtas gydymas kompensuojamais vaistiniais preparatais, šeimos gydytojas ar slaugytojas reguliariai (kas 3 mėnesius) atlieka glikozilinto hemoglobino tyrimą. Tinkama diabeto kontrolė saugo nuo komplikacijų, padeda išlaikyti darbingumą ir gyvenimo kokybę. Paslaugas teikia ir slaugytojas diabetologas – jis supažindina su ligos valdymu, moko kasdienės savikontrolės, atlieka diabetinės pėdos priežiūrą.

Jei nustatoma komplikacijų ar liga progresuoja, pacientas siunčiamas pasikonsultuoti pas gydytojus specialistus – oftalmologą, neurologą, nefrologą ar endokrinologą. Pavyzdžiui, kadangi cukrinis diabetas per ilgą laiką gali pažeisti akis, šia liga sergantiems suaugusiesiems 1 kartą per metus gali būti paskirtas regėjimo aštrumo, tinklainės kraujagyslių pažeidimo įvertinimo tyrimas, prireikus gali būti kompensuojami akinių lęšiai. Pacientai dėl šių gydytojų konsultacijų turi kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, sudariusią  sutartį su ligonių kasa.

Apmokama pėdų priežiūra

Sergant diabetu itin svarbi pėdų priežiūra – net menki pažeidimai gali sukelti sunkių komplikacijų.

Lietuvoje apie 80-yje gydymo įstaigų veikia kabinetai, kuriuose slaugytojos diabetologės moko tinkamos pėdų priežiūros, atlieka gydomąjį pedikiūrą ir teikia kitas būtinas sveikatos priežiūros paslaugas. Sergantiesiems cukriniu diabetu, esant nustatytiems kriterijams (pavyzdžiui, kai pacientui yra daugiau nei 65 metai), Privalomojo sveikatos draudimo fondas kompensuoja iki 4 gydomojo pedikiūro paslaugų per metus, o diagnozavus diabetinę pėdą – iki 24 pėdos priežiūros paslaugų.

Šioms paslaugoms reikalingas šeimos gydytojo arba jo komandos išplėstinės praktikos ar bendrosios praktikos slaugytojo, ar endokrinologo siuntimas. Siuntimas galioja vienerius metus nuo pirmos slaugytojo diabetologo suteiktos paslaugos dienos.

Sergančiųjų cukriniu diabetų slaugos paslaugoms pernai iš fondo išleista 1,2 mln. eurų.

Skiriamos ortopedijos priemonės

Sergantiems cukriniu diabetu liga gali komplikuotis pėdų tinimu, opomis, pėdos sąnarių deformacija (Šarko sąnarys). Tokiais atvejais pacientams du kartus per metus kompensuojama ortopedinė avalynė ir batų įdėklai, o esant Šarko sąnariui – ir kulkšnies-pėdos įtvaras.

Pirmą kartą ortopedinę avalynę skiria gydytojas ortopedas traumatologas, chirurgas, vaikų chirurgas arba fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas pagal gydytojo endokrinologo rekomendaciją. Pakartotinai avalynę ar įdėklus gali skirti gydytojas endokrinologas.

Pirmaisiais avalynės skyrimo metais pacientui skiriamos dvi ortopedinės avalynės poros, kompensuojamos 100 proc. Antraisiais metais sergantiesiems diabetu pirmoji ortopedinės avalynės pora kompensuojama 100 proc., o per 12 mėnesių pagaminta antroji – 70 proc. (jei antroji pora pagaminama po metų ar vėliau, ji taip pat kompensuojama 100 proc.). Vaikams ortopedinės avalynė yra kompensuojama 100 proc. Įmonių, gaminančių kompensuojamą ortopedinę avalynę, sąrašą rasite čia.

Jei dėl sunkių diabeto komplikacijų netenkama dalies galūnės, gydytojų konsiliumas gali skirti 100 proc. kompensuojamus blauzdos protezus su silikonine mova. Įmonių, sudariusių sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo galūnių protezais, sąrašas yra čia.

Sergančiųjų cukriniu diabetu ortopedijos priemonėms fondas pernai išleido apie  922 tūkst. eurų.

Skiriami kompensuojamieji vaistai

Cukriniu diabetu sergantiems žmonėms ligonių kasa apmoka kasdienei sveikatos priežiūrai reikalingus vaistus ir medicinos pagalbos priemones (MPP). Šiuo metu cukriniam diabetui gydyti kompensuojama 28 skirtingų vaistų veikliųjų medžiagų ar jų derinių. 2025 m. II pusmečio kompensuojamųjų vaistų kainyne įrašyti 86 vaistai cukriniam diabetui gydyti.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, šių metų pirmą pusmetį gydymą nuo cukrinio diabeto kompensuojamaisiais vaistais ir kompensuojamosiomis MPP gavo beveik 150 tūkst. pacientų.

I šių metų pusmetį šių pacientų gydymo vaistais ir MPP išlaidoms kompensuoti prireikė 29,5 mln. eurų fondo lėšų, tai sudarė beveik 5 proc. visų fondo išlaidų kompensuojamiesiems vaistams ir MPP.

Kompensuojamuosius vaistus su mažiausia priemoka įsigyjantiems pacientams kaupiasi priemokų krepšelis, kurį viršijus iš valstybės biudžeto padengiamos tolesnės pacientų išlaidos vaistams su mažiausia priemoka iki metų pabaigos. Iki šių metų galo mokėti nereikia tiems, kurių sukaupta priemokų suma pasiekusi 59,04 euro.

Diabetu sergantiems pacientams pagal šią tvarką padengta priemokų suma pernai siekė per 735 tūkst. eurų.

Nuomojamos insulino pompos

Lietuvoje vis daugiau pacientų naudoja insulino pompas, kurios visą parą užtikrina reikiamą insulino kiekį organizme.

Insulino pompos skiriamos 1-ojo tipo diabetu sergantiems pacientams: vaikams, suaugusiesiems, nėščiosioms ir planuojančioms pastoti moterims (iki vienerių  metų laikotarpiui, kai cukrinis diabetas yra nekontroliuojamas), taip pat pacientams, įtraukus juos į laukiančiųjų kasos salelių transplantacijos sąrašą, – iki transplantacijos ir po jos.

Gydymą insulino pompa skiria tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsiliumas. Pacientas dėl prietaiso nuomos turi kreiptis į įmonę, turinčią sutartį su ligonių kasa. Įmonė užtikrina pompos išdavimą, garantinę ir nuolatinę priežiūrą bei keičiamųjų dalių tiekimą.

Naudojantiems insulino pompas per mėnesį išrašomas vienas šių pompų keičiamųjų dalių komplektas.

Šiuo metu ligonių kasos apmokamas pompas naudoja arti 1 300 pacientų, iš jų beveik 600 – vaikai. Per pirmąjį šių metų pusmetį insulino pompų nuomai fondas išleido daugiau nei 2,2 mln. eurų, pernai  – apie 4,3 mln. eurų.

Kompensuojamos kitos medicinos pagalbos priemonės

Sergantiesiems 1-ojo tipo cukriniu diabetu kompensuojamos nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo sistemos, jeigu nepadengiamos insulino pompos su integruotais nuolatinio gliukozės kiekio matavimo jutikliais nuomos išlaidos. Šios sistemos leidžia patogiai ir tiksliai stebėti gliukozės kiekį kraujyje, naudojant jutiklius ir siųstuvus, kurie duomenis perduoda į išmanųjį įrenginį. Stebėjimo sistemą gali išrašyti gydytojas endokrinologas, gydytojas vaikų endokrinologas, vidaus ligų gydytojas, vaikų ligų gydytojas ar šeimos gydytojas. Šias sistemas galima įsigyti vaistinėse.

1-ojo tipo diabetu sergantiems vaikams ir kitiems asmenims iki 24 metų, kuriems nekompensuojamos insulino pompos su integruotais nuolatinio gliukozės kiekio matavimo jutikliais ar nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo sistema, per metus gali būti apmokama iki 1 800 diagnostinių juostelių gliukozei nustatyti, nuo 24 metų – iki 1 200 juostelių per metus.

Vaikams ir jaunuoliams iki 24 metų, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu ir vartojantiems insuliną, gali būti kompensuojama iki 900 juostelių per metus, o tokiems vaikams ir jaunuoliams, vartojantiems geriamuosius gliukozės kiekį kraujyje mažinančius vaistus, išskyrus insulino preparatus, – iki 450 juostelių per metus. 2 tipo cukriniu diabetu sergantiems ir insuliną vartojantiems suaugusiesiems nuo 24 metų kompensuojama iki 600 juostelių per metus, o šiems suaugusiesiems, vartojantiems geriamuosius vaistus, – 150 juostelių per metus.

Nėščiosioms, sergančioms bet kurio tipo cukriniu diabetu, skiriama papildomai iki 600 juostelių nėštumo laikotarpiu. Yra ir kitų diagnostinių juostelių skyrimo atvejų.

Suaugusiems pacientams, sergantiems abiejų tipų diabetu ir naudojantiems specialų švirkštiklį insulinui suleisti, kompensuojama 1 insulino švirkštiklio adata per parą. Vaikams, sergantiems 1-ojo tipo diabetu ir naudojantiems specialų švirkštiklį, išrašoma iki 2 insulino adatų per parą.

Skiriama medicininė reabilitacija

Dėl reabilitacijos poreikio pirmiausia sprendžia šeimos ar gydantis gydytojas, kurie, jei reikia, gali siųsti pasikonsultuoti su fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoju.

Esant funkcijų sutrikimams dažniausiai pradžioje skiriamos pradinės reabilitacijos paslaugos.  Vieno ambulatorinio gydymo epizodo metu pacientai gali gauti iki 25 procedūrų (individualių ir / ar grupinių), o stacionare pradinę reabilitaciją sudaro tik individualios procedūros, kurių skaičius priklauso nuo gydymo trukmės. Pagal indikacijas ambulatoriškai taikomi šie metodai: kineziterapija, ergoterapija, fizioterapija, masažas; stacionare – jei yra poreikis, papildomai gali būti skiriami psichoterapijos, klinikinio logopedo užsiėmimai ir kt. Pradinės reabilitacijos paslaugos teikiamos toje įstaigoje, kur pacientą konsultavo fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas.

Jei atlikus pradinės reabilitacijos procedūras funkcijų sutrikimai neišnyksta, bet tikimasi tolesnio būklės gerėjimo, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas gali skirti stacionarinę ar ambulatorinę reabilitaciją. Vaikai į stacionarinę reabilitaciją gali būti siunčiami tais atvejais, kai ilgiau nei dvi savaites išlieka glikemijos nestabilumas arba svyruoja insulino poreikis arba glikozilinto hemoglobino rodiklis viršija 6,5 procento.

Pacientai, turintys fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo siuntimą, gali kreiptis dėl ambulatorinės ar stacionarinės reabilitacijos į bet kurią gydymo įstaigą Lietuvoje, sudariusią sutartį su ligonių kasa. Reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų sąrašą rasite čia.

Higienos instituto duomenimis, pernai beveik 168 tūkst. šalies gyventojų sirgo cukriniu diabetu.