21 tūkst. diagnozių per metus: nemokama galimybe pasitikrinti pasinaudojama per mažai
Krūties vėžys – viena dažniausių moterų išgirstamų diagnozių Lietuvoje ir visame pasaulyje. Tačiau sureagavus laiku, ligą galima efektyviai sukontroliuoti ir visiškai pasveikti. Patikimas būdas užbėgti ligai už akių – dalyvauti nemokamoje krūties vėžio prevencinėje programoje, kuri šiais metais tapo prieinamesnė platesniam moterų ratui.
Higienos instituto duomenimis, krūties vėžio diagnozę Lietuvoje kasmet išgirsta vis daugiau gyventojų: 2022 m. šia liga sirgo 19,5 tūkst., 2023 metais – per 20 tūkst., o pernai – jau daugiau kaip 21 tūkst. moterų. Mirtingumo nuo krūties vėžio rodikliai išlieka stabilūs – dėl šios ligos kasmet netenkame daugiau kaip 500 moterų.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistų teigimu, ši liūdna statistika rodo prevencinių programų ir ankstyvosios diagnostikos svarbą – kai liga nustatoma ankstyvos stadijos, ją galima veiksmingai gydyti ir išvengti skaudžių pasekmių.
„Ankstyvajai ligų diagnostikai skiriama ypač daug dėmesio, todėl dar nuo 2005 m. Lietuvoje vykdoma krūties vėžio prevencinė programa. Tam, kad statistika pasikeistų į teigiamą pusę ir profilaktiškai dėl krūties vėžio pasitikrinti galėtų dar daugiau moterų, šiais metais buvo praplėstos ankstyvosios diagnostikos programos amžiaus ribos“, – teigia Rasa Savičiūtė, VLK Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėja.
Pasak jos, anksčiau pagal krūties vėžio prevencinę programą nemokamai buvo tikrinamos moterys nuo 50 iki 69 metų, o dabar, įgyvendinus Europos Komisijos rekomendacijas, dėl šios ligos profilaktiškai tikrintis kviečiamos moterys nuo 45 iki 74 metų (imtinai). Vykdant programą, kartą per 2 metus moterims yra atliekamas mamografijos tyrimas ir įvertinami jo rezultatai.
„Nors ligų prevencijai Lietuvoje kasmet skiriamas vis didesnis dėmesys, moterų dalyvavimas krūties vėžio prevencijos programoje vis dar nesiekia net 50 proc. Tikimės, kad šiais metais pakeistos šios programos amžiaus ribos paskatins moteris aktyviau rūpintis savo sveikata. Skaičiuojama, kad programoje galės dalyvauti beveik 150 tūkst. moterų daugiau, nei anksčiau“, – teigia R. Savičiūtė.
Moterys, norinčios dalyvauti krūties vėžio prevencinėje programoje, pirmiausia turėtų kreiptis į savo gydymo įstaigą, prie kurios yra prisirašiusios. Čia šeimos gydytojas išduos siuntimą krūtų mamografijai atlikti. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustoms pacientėms už šią patikrą mokėti nereikės tose sveikatos priežiūros įstaigose, kurios yra sudariusios sutartį su ligonių kasa.
VLK specialistė patikina, kad nepaisant to, jog prevencinėje programoje yra nustatytos tam tikros amžiaus ribos, pasitikrinti gali visos dėl savo sveikatos nerimaujančios moterys: „Pastebėjusios pakitimų krūtyse, moterys turėtų nedvejodamos kreiptis į savo gydymo įstaigą ir išsitirti. Prireikus šeimos gydytojas pacientę gali siųsti gydytojo specialisto konsultacijai gauti, o tyrimo išlaidos bus kompensuotos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.“
Šiuo metu šalyje iš viso vykdomos penkios ligų prevencijos programos, kurių paslaugos apmokamos fondo lėšomis. Jos skirtos gimdos kaklelio, krūties, prostatos, storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. Visoms šioms programoms finansuoti šiais metais iš fondo skirta beveik 70 mln. eurų, 2,8 mln. eurų daugiau nei pernai.
Videoinfografikas: Krūties vėžio prevencinė programa
